tridinėti

tridinė́ti, -ė́ja, -ė́jo vlg. iter. dem. triesti: 1. Ds. 2. Et, toks tridas, tridinė́ja dėl menko nieko Jnšk. 3. intr. bėgioti, zuiti, tridaliuoti: Ko tu čia dabar tridinė́ji aplinkui?! Brž.